Netflix plečia platformos pasiekiamumą ir savo paslaugas pradeda teikti 130 naujų šalių, įskaitant Lietuvą. Praeitą savaitę ši žinia apskriejo kone visas visuomenės informavimo priemones. DELFI ir kiti portalai praktiškai kas dieną platino susijusius straipsnius: “Serialų gerbėjai gali džiūgauti, Netlix jau Lietuvoje”, “5 dalykai, kuriuos verta žinoti apie Netflix”, “Slapti Netfilx kodai leisiantys mėgautis visais platformos filmais” ir pan., netgi rubrikoje Pilietis sumirgėjo keli pranešimai šia tema. Žodžiu, susidomėjimo daug, dėmesio daug, bet kokią reikšmę tai turi autorių teisėms Lietuvoje?

Remiantis įvairiais šaltiniais, Lietuvoje internete piratauja 50-70% šalies gyventojų. Atkreipiu dėmesį, kad kalbama ne apie nuošimčius tik nuo pilnamečių asmenų ar tik nuo interneto vartotojų, ne – visų šalies gyventojų. Ką tai reiškia? Reškia, kad neskaičiuojant suaugusiųjų žmonių, kurie dar nesinaudoja internetu, kad ir kaip paradoksliai tokia frazė skambėtų, jų yra ir visai nemažai, neskaičiuojant mažamečių, nors turint omenyje, kaip greitai dabar vaikai supažindinami su technologijomis, pats abejoju ar reikia juos eliminuoti, na ir neskaičiuojant tokių ir panašių žmonių grupių, kuriems tiesiog trūksta informacijos, kaip susipiratauti sau serialą, filmą ar dainą,  tai praktiškai kiekvienas gyventojas turi susikūręs Linkomanijos paskyrą ir sėkmingai sau naudojasi jos privilegijomis.

“Lietuvoje žmonės dar nepribrendę mokėti už turinį”, “čia rusų palikimas, reikia, kad kartos pasikeistų”, “legalus turinys sunkiai pasiekiamas ir dar svarbiau, per brangus”… Žinant minėtą statistiką, kaip ir būtų galima sutikti su tokiom nuomonėm. BET.. Bet atėjo Netflix. Iš karto užbėgsiu už akių, tikrai nemanau, kad staiga dėl to piratavimo problema išsispręs ar net ženkliai pasikeis. Tačiau tai, kaip šios platformos atėjimas buvo nušviestas ir sutiktas, manau tai šį tą reiškia.

Pragmatiškai žiūrint, tai reiškia, kad sumokėjus tikrai proporcingai nedidelį mokestį bus galima žiūrėti naujausius filmus ir serialus, platformoje, kuri atlygina autoriams už turinio sukūrimą (Daugeliui dar sunku sugeneruoti mintį, kad pvz., filmai kino kompanijų vadovams atsibudus ryte kino juostos ne po pagalve stebuklingai *PUFT atsiranda. Ne, prie jų “sėdi” šimtai, netgi tūkstančiai žmonių, nuo scenaristų iki režisierių, nuo aktorių iki operatorių. Žmonių, kurie sunkiai dirba, kad galutinis produktas mus pasiektų. Na o už darbą, suprantama, turi būti teisingai atlyginama. O jei yra manančių, kad susimokėjus Linkomanijai ar Filmai.in, jie bent dalį pajamų skiria atlyginti autoriams ar gretutinių teisių subjektams, tai nuvildamas sakau ne, neskiria nei cento, ir kaip galėtų… O finale kokia situacija susiklosto, kompanijos nesurenka pinigų iš teisėto turinio naudojimo, ką tada reikia daryti, nukreipti turimas lėšas į projektus, kurie atsiperka, o tai paprastai būna mažesnės meninės vertės kūriniai, tad mes, vartotojai, netenkam kokybės, nes neinvestuojama į rizikingus ar daug kūrybinės minties reikalaujančius darbus. Mintis tokia, kad jei legaliai pažiūrėjom Game of thrones pirmą sezoną, tai labai gali būti kad ir antro sezono sulauksim.) Kad mokestis yra proporcingas parodo tai, kad jis panašus į kai kurių skaitmeninių televizijų paketų mėnesinį mokestį, taigi tai solidi alternatyva tiems, kas nežiūri televizijos,  būkim atviri, visi tokių pažįstam.

Bet dar svarbiau yra ne pragmatinis elementas, bet toks subtilesnis, gal net simbolinis, tai, kokio susidomėjimo ši žinia susilaukė. Kaip ir minėjau, žiniasklaida rašė daug, o ir socialiniuose tinkluose susidomėjimas tikrai buvo. Žmonės tikrai žinojo, kad čia nėra nemokama platforma, o jos turinys jau seniai buvo pasiekiamas toje pačioje Linkomanijoje, bet vistiek kalbėjo, vistiek džiaugėsi. Bent jau man tai reiškia, kad Lietuvoje žmonės jau dabar yra pasirengę mokėti už turinį, jei tik jis kokybiškas, patogiai prieinamas ir adekvačiai kainuoja.

Neužtenka vieno pavyzdžio tokiai išvadai? Kalbam per kitus – Spotify. Jau kuris laikas Omnitel, mėgindama pritraukti naujus vartotojus (vien pats faktas daug ką pasako), siūlo premium narystę, kartu su savo paslaugomis. Ir tai veikia, platforma aktyviai naudojamasi, didėja ir vartotojų skaičius ir lietuviškos muzikos kūrinių pasirinkimas, už kurį, kaip ir turi būti, atlyginama teisių turėtojams.

Dar daugiau, kalbant lietuvišką turinį, džiaugiuosi, kad Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių programos lėšomis, kurios ekspertų komisijos , vertinančios teikiamus projektus, pirmininkas aš esu, buvo finansuotas “Lietuvos kino fondo” skaitmeninės duomenų bazės (http://www.kinofondas.lt/) kūrimas, kurioje bus galima legaliai žiūrėti lietuviškus kino filmus. Žingsnis po žingsnio judam į priekį.

Taigi, šiais pavyzdžiais norėjau pasakyti, kad jei kino filmai, serialai, muzika ar kitas turinys yra patogiai pasiekiami, sudaryta tinkama kainodara, Lietuvos vartotojai jau dabar yra sąmoningi ir suprantantys, kad už kūrybinį darbą privalo būti atlyginta, tad užuot laukiant kartų kaitos, laukim į Lietuvą ateinančių HBO, laukim HULU, laukim ir/ar kurkim kitas lietuviško turinio platformas.