Po paskutiniųjų rinkimų praėjo jau beveik trys mėnesiai, kaip ir pakankami laiko, kad šitą temą kuriam laikui pamirštumėme. Na bet rinkimai tuo ir ypatingi – dieną, kai baigiasi vieni rinkimai, prasideda kiti, tad natūralu, kad jau metas pradėti ne tik ruoštis jiems, bet ir imtis tobulinti pačią rinkimų sistemą, kurios vienas pagrindinių polių, be abejo, yra skaidrumas.

Būtent dėl šios priežasties (skaidrumo), tiek prieš, tiek per, tiek po kiekvienų rinkimų leitmotyvas būna panašus – reikia depolitizuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją. Nors siūlymų būta įvairių, bet iš esmės depolitizavimas pasireiškia tuo, kad Vyriausioji rinkimų komisija būtų sudaroma tik Prezidento, Lietuvos teisininkų draugijos ir teisingumo ministro pasiūlytais kandidatais. Tik ar tai iš tiesų padarytų rinkimus skaidresniais? viešesniais? O gal visgi būtų atvirkščiai? Pasigilinkim trumpam, tada spręskime patys.

Pradžiai, kaip Vyriausioji rinkimų komisija formuojama dabar ir kodėl toks formavimas vadinamas politizuojančiu visą instituciją. Remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymu, komisiją sudaro:

1. Komisijos pirmininkas.

2. Teisingumo ministro pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų.

3. Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų.

4. Respublikos Prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų.

5. Partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose patirties.

Taip, kiekviena parlamentinė politinė partija turi teisę deleguoti po vieną narį į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Nors įstatymas nereikalauja komisijos nariams pasiūlytiems politinių partijų susistabdyti narystės jose, tačiau tas pats įstatymas expressis verbis numato tam tikrus atvejus, tiksliau klausimus, kuriuos rengiant, svarstant ir priimant, kai tai susiję su politine partija delegavusia komisijos narį, komisijos narys privalo nedalyvauti. Reiktų pažymėti, kad tiek komisijos pirmininkas, tiek teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, tiek Prezidento pasiūlyti komisijos nariai darbo komisijoje laikotarpiu privalo susistabdyti narystę politinėse partijose ir nedalyvauti jų veikloje, jei joms priklauso. Taip pat reiktų paminėti, kad įstatymas numato, kad šių subjektų pasiūlytų komisijos narių visais atvejais turi būti ne mažiau nei pasiūlytų politinių partijų, na o įskaitant pirmininką – vienu daugiau.

Taigi, net ir preziumuojant, kad politinių partijų pasiūlyti komisijos nariai veikia, visų pirma, motyvuojami ne kuo sklandesnio ir efektyvesnio rinkimų organizavimo idėjos, o politinių sumetimų (prezumpcija labai drąsi, na bet diskusijos vardan), net ir tuo atveju šių komisijos narių yra mažiau, nei depolitizuotų. Bet ir čia, darant jau antrą prezumpciją, kad “politizuoti” komisijos nariai sudarys politinę vaivorykštės koaliciją. Palieku patiems spręsti, kiek realu tokią suformuoti. Jei paklaustumėt manęs, sakyčiau na nebent Kalėdų naktį tylią, kai pildosi fantazijos, bet nuplėšus kalendoriaus lapelį – nelabai.

Na bet grįžkim prie depolitizuotų, na bent formaliai. Kodėl formaliai? Dalį komisijos deleguoja Prezidentas – aukščiausias valstybės politikas, dalį teisingumo ministras – taip pat vienas iš aukščiausio lygio valstybės politikų, taigi, kuo skiriasi politinės partijos deleguotas komisijos narys nuo politiko deleguoto komisijos nario. Aš skirtumo nematau. Taip sutinku, kad galima sugalvoti ir kitokį komisijos sudarymo būdą, visai atribojantį net nuo žodžio POLITIKA (pvz., kad į komisiją nariai būtų ne deleguojami, o patektų viešo konkurso būdo. Tačiau, tarptautinėje praktikoje neteko girdėti analogijos, kad parlamento nutarimu sudaromos institucijos, kurios nariai tame pačiame parlamente ir prisiekia, nariai būtų ne skiriami ar renkami, o būtų laimėje konkursą.) Nesunku sugalvoti ir daugiau būdų, tebūnie ir geresnių nei šis pavyzdys. Bet ar to iš tiesų reikia?

Vyriausioji rinkimų komisija turi nemažai funkcijų, bet jei vienu sakiniu, ji įstatymų nustatyta tvarka vykdo ir organizuoja Seimo, Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimus, taip pat referendumus.   Vykdydama savo funkcijas, ji priima tiek individualius, tiek norminius poįstatiminius teisės aktus. Ir nors rinkimai yra aktualūs visiems be išimties Lietuvos Respublikos piliečiams, didžioji dauguma komisijos priimamų teisės aktų liečia tik politinių partijų ar kandidatų, taip pat rinkimus vykdančių subjektų teises ir pareigas (taip, suprantu, kad plečiamai aiškinant – visus viskas liečia, na bet gal neišsiplėskim). Ką galima padaryti, kad priimant šiuos sprendimus procesas būtų viešas ir skaidrus? Į jų rengimą, svarstymą ir priėmimą įtraukti subjektus, kurių atžvilgiu jie priimami, tik tada institucija nebus apkaltinta, kad kažką daro už uždarų durų, priima išskirtinai nežinia kam palankius sprendimus ar nutolsta nuo praktinių gyvenimiškų situacijų. Šiuo atveju, tai galimybė parlamentinėms politinėms partijoms dalyvauti formuojant Vyriausiąją rinkimų komisiją. Panašią analogiją, tikslo prasme, galime aptikti daugelyje institucijų, kuriose veikia tarybos, komisijos ar kiti organai sudaryti iš atitinkamo lauko suinteresuotų dalyvių tam, kad jie būtų įtraukiami į sprendimų priėmimo procesą.

Taigi, kalbant apie Vyriausiąją rinkimų komisiją, “politizavimas” ir yra depolitizavimas.

O kodėl tada apie tai vėl ir vėl kalbama? Nes depolitizavimas yra madinga, net ir nežiūrint į gilesnį kontekstą, ir visada susilaukia visuomenės dėmesio. O kam dėmesys nepatinka.

O aš siūlau, jei jau norima veikti svarbiausią demokratijos mechanizmą tobulinant, dar daugiau, evoliucionuojant, judam pagaliau link internetinio, na bent jau elektroninio, balsavimo, nes dabar balsuojam, kaip antikinėje Graikijoje, idėjiškai gal ir smagu, bet amžius dabar tai XXI.