2016-ieji politinėje arenoje prasidėjo audringai: vieni ministrai traukiasi, kitus privilegijuotais statusais apklausinėja tarnybos, kai kurie europarlamentarai  nežiūrėdami nei į Seimo statuto, nei, svarbiau, į Konstitucijos normas vykdo raganų medžioklę… Tokios aistros turi paaškinimą ir tai nėra susiję su artėjančia meilės ir aistros diena, ne – įsivažiuoja rinkimų sezonas. Partijos ir politikai griebiasi visko, kad pakeltų savo stovyklos reitingus, apie kuriuos ir norėčiau pakalbėti.

Partijų reitingai yra skirti (bent jau turėtų būti) tam, kad informuotų ir visuomenę, ir tas pačias partijas apie tai, kokios politinės jėgos tuo metu turi stipriausią palaikymą ir jo išraiškos sulauktų skaičiuojant balsavimo biuletenius rinkimuose. Tad nenuostabu, kad artėjant Seimo rinkimams vis dažniau galima šiuos reitingus išvysti žiniasklaidos priemonėse, remiantis jais politologai prelimanriai dėlioja galimą valdančiąją koaliciją, laidoja vienas partijas, lipdo pergalės etiketę kitoms.

Bet ne apie tai, kas triumfuos, noriu pamąstyti. O apie tai, ką dar, apart informavimo, daro partijų reitingai – formuoja visuomenės nuomonę. Ne vienas mokslinis darbas buvo parašytas šia tema ir išvados pakankamai aiškios – išankstiniai reitingai daro didžiulę įtaką galutiniams rezultatams. Štai viename iš jų, Neil Malhotra, Stanfordo universitetas, rašo kad nemaža dalis rinkėjų pakeičia savo balsavimo preferencijas, atsižvelgdami į reitingus, taip jie jaučiasi platesnės visuomenės dalimi ir priklausantys “laiminčiajai komandai”. Laiminčiosios komandos fenomeną nesunku ir patiems patikrinti. Pasižiūrėkim sporte, tarkim Kauno Žalgiris pradeda rodyti geresnius nei įprasta rezultatus – Žalgirio fanų tada nors vežimu vežti, rezultatai prastesni – lieka ištikimiausi. Pagrindinė tokio mąstymo priežasčių yra ta, kad šie žmonės sutapatina politinę kokybę su  visuomenės parama, t.y. “jei reitingai aukšti, reiškia jie geri ir kokybiški”.

Aišku, šis efektas veikia ne tik pirmaujantiems. Visuomenės parama mažėja tiems, kuriems reitingai sėkmės nepranašauja.

Kitas svarbus faktorius, kalbant apie partijų reitingus, yra politologų komentaras  ir jų politinė analizė. Nors, kaip jau minėta, didelei daliai visuomenės įtaką pasirinkimui daro plačiosios visuomenės nuomonė, taip pat ženkli dalis sprendžia atsižvelgusi į ekspertų komentarus. Na o čia žaidžia “myli-nemyli” motyvas. Tikrai nedidelė dalis politikos apžvalgininkų, vertindami reitingus ir gal šiek tiek plačiau, vertindami partijas ir jų veiksmus, bent jau mėgina išlikti objektyvūs. Mano įsitikinimu politologai, bent jau tie profesionalūs politologai, o ne tie, kurie tik ir laukia progos įšokti į rinkiminį sąrašą turėtų siekti būti objektvūs. Ir kokia to pasekmė? Jie savo simpatijomis ar antipatijomis užkrečia dalį mūsų. Pats faktas, t.y. visuomenės nuomonės įtakojimas, dar nieko blogo nereiškia, kaip tai pasiekiama (per simpatijų ir antipatijų rodymą, o ne per politinę analizę) – jau neskanu.

Kai jau aptarėme, kokią įtaką rinkėjams renkantis partiją turi partijų reitingai ir politikos apžvalgininkai, reikėtų aptarti ir tai, ar turi reitingai įtakos rinkimams apskritai. Mano manymu turi.

Neblogas pavyzdys tikriausiai būtų 2004-ųjų metų rinkimai į Europos Parlamentą. Tam, kad iliustruotumėm situaciją, pasižiūrėkim kokie buvo partijų reitingai prieš pat rinkimus (Spinter tyrimai 2014-05-05) ir kokie buvo rinkimų rezultatai (VRK duomenys).

Kaip matome pagal partijų reitingus LSDP galėjo tikėtis 4-5 mandatų Europos Parlamente, tuo tarpu po rinkimų rezultatas buvo kiek kitoks – 2 vieta ir 2 mandatai. Yra mokslininkų, kurie teigia, kad ir partijos, ir jų elektoratas sugeba mobilizuotis reaguojant į gerėjančius reitingus, taip pat siekiant pakeisti prognozuojamą rezultatą. Tokiu būdu nesunkiai galima paaiškinti šią situaciją, tačiau aš manau, kad rezultatui įtakos turėjo ir tie patys reitingai. Partijos rinkėjai matydami savo partijos poziciją, šiuo atveju absoliutų LSDP pranašumą, tiesiog neateina į rinkimus už ją prabalsuoti, manydami, kad ir be jų indėlio rezultatas bus teigiamas, tuo tarpu rinkimų štabai savo ruožtu irgi atleidžia akseleratoriaus pedalą. Iš esmės, kai rezultatu įtiki vienas žmogus, tai nieko tokio, kai susidaro kritinė masė, štai ir “rezultatas” (arba jo nebuvimas).

Taigi išvada gal ir būtų tokia: per daug netikėkit ir nepasitikėkit reitingais, o tiesiog atlikit pilietinę pareigą ir balsuokit, o už ką, patys apsispręskit.